Viešasis menas ir įsimintinos vietos

Du veidai — vyro ir moters — kurie žiūri tik vienas į kitą ir nemato likusio pasaulio. Virš jų rankos susitinka ir tampa viena tekančia arka.

Kompozicija vietai, kur žmonės susitinka: aikštei, upės krantinei, parkui, promenadai. Ji kviečia poras atsistoti tarp veidų, pasipiršti, nusifotografuoti nuotrauką, prie kurios sugrįš po daugelio metų — orientyras, suteikiantis miestui istoriją.

Sumodeliuota 3D virtualioje realybėje ir paruošta masteliui, inžineriniam projektui ir gamybai iš bronzos, natūraliai atrodančio akmens ar skulptūrinio betono.

Nuo bronzos amžiaus iki Wi-Fi vienoje figūroje. Angelas kyla iš neapdoroto bronzos luito — pirmojo metalo, kurį žmonės išmoko apdirbti — ir iškelia stiklinę sferą, kuri šviečia neono šviesa ir dalija nemokamą Wi-Fi visiems aplinkui.

Kiekviena medžiaga pasakoja žmonijos pažangos skyrių: bronza ir akmuo prie kojų, betonas ir plienas kūne, polimerai ir stiklas sparnuose ir sferoje, šviesa ir belaidis signalas viršuje. Dideli sparnai taip pat yra stogas nuo lietaus, o mediniai suolai apačioje kviečia žmones prisėsti, pailsėti, įkrauti telefoną ir pasilikti.

Skulptūra, kuri yra ir viešoji paslauga: nemokamas ryšio taškas, pastogė ir susitikimų vieta — o naktį švyturys, apie kurį žmonės sako 'susitinkam prie Angelo'.

Vietų istorijų katalogas visai savivaldybei: nuo viduramžių Riuale smuklės ir pajūrio kurorto gimimo 1827 m., per kurorto parką ir dviejų Rewal dalių sujungimą 1905 m., iki pakrantės geležinkelio, senų atvirukų ir kranto atminimo Trzęsacz.

Vietoj standartinių gaminių — sistema. Kiekvienas motyvas prasideda nuo šaltinio, datos ar gyventojų atsiminimo; kiekviena forma turi paskirtį: vartai, aikštė, suolas, autobusų stotelė, apžvalgos aikštelė. Viena medžiagų kalba sujungia visą pakrantę į vieną prekės ženklą.

Rekomenduojame pradėti nuo vienos gerai matomos bandomosios vietos, kad būtų išbandytos medžiagos, gyventojų reakcija ir priežiūros kaina.

I etapas – specializuotas trūkstamos Šv. Jurgio figūros galvos ir rankos atkūrimas; figūrą XX a. 3-iajame dešimtmetyje sukūrė Hugo Lederer iš cemento pagrindo dirbtinio akmens. Išlikę apie 70% originalo; naujos dalys atkuriamos pagal archyvus ir paveldosaugininko pritarimą.

Vėlesni etapai neimituoja istorinio paminklo: išlikusios giraitės relikvijos tampa šiuolaikinių formų atspirties tašku — Laiko ratas, Kunigaikščių alėja, Giraitės karūna, Vandens pėdsakas ir Atminties takas.

Nemokamos, atviros žaidimų aikštelės koncepcija proskynoje priešais Gustavsvik kompleksą, pagal jo Lost City vandens parko temą.

Pirmasis elementas – orientyrinis ženklas: išdrožtos akmeninės raidės ant samanoto uolos pagrindo su karūnuota akmenine galva ir Gustavsvik G žiedu, matomas ir nuo kelio, ir nuo pagrindinio įėjimo — čia parodytas dviem variantais, samanų žalios ir granito pilkos spalvos, ant realios vietos nuotraukų. Aplink jį idėja išauga į atviras ir uždaras čiuožyklas, kliūčių ruožą, sūpuokles, vaikišką lynų keltuvą ir nedidelę laipiojimo sienelę — visa tai prarastojo miesto stiliumi.

Pasiūlymas buvo išsiųstas, tačiau atsakymo negauta, ir projektas nebuvo įgyvendintas. Rodome jį kaip pavyzdį, kaip tema gali paversti įėjimą ir jo aplinką traukos vieta.